Dovilė Stakėnienė

Kosmetologė, dviejų sūnų mama

Mums labai svarbu tarpusavio supratimas. Šeimoje stengiamės būti draugais savo vaikams. Visi esame lygūs. Tai padeda vaikams jaustis laisviems, jie gali atsiverti, pasipasakoti, nieko neslėpti, atviriau pasikalbėti. Jiems nebaisu kartu su tėvais pasvarstyti, pavyzdžiui: „Ar esu gražus? Ar mergaitės mane mylės?“. Tokie klausimai yra gera proga paaiškinti, kad svarbu ne tik išorinis, bet ir vidinis grožis.
Šį supratimą atsinešiau iš savo šeimos. Iki šiol su tėvais bendrauju kaip su savo draugais. Iš vaikystės įsiminė, kad mama buvo mums kaip draugė, galėjom kalbėtis su ja apie viską. Mama apie mane žinojo viską. Paauglystėje tėvai visuomet atvirai kalbėdavosi su manimi lytinio švietimo temomis. Aišku, ribos buvo, tačiau nebuvo kategoriško nurodinėjimo, kad negalima žiūrėti vieno ar kito dalyko. Manau, labai daug draudimų užkerta kelią pasaulio pažinimui. Artimai draugaujant su vaikais taip pat labai svarbu atsisakyti griežtos kontrolės. Man pavyzdys yra mano mama, kuri žinodama apie mane viską sugebėdavo nesikišti į mano reikalus – šį santykį išsaugojome iki šiol.
Mudu su Žygimantu sutariame dėl vaikų auklėjimo. Pritariu jam ir manau, kad svarbiausia yra vaikams įskiepyti tikrąsias vertybes. Norime, kad mūsų vaikai suprastų, kokia svarbi pagarba tėvams, seneliams, visiems vyresniems žmonėms. Mūsų draugų rate visi gana jauni, ir vaikai į juos įpratę kreiptis „tu“, tačiau stengiamės, kad į kitus vyresnius žmones kreiptųsi „jūs“ forma, taip išreikšdami pagarbą. Mokome vaikus būti mandagiais, praleisti kitus žmones einant pro duris, užstoti mergaites. Tai duoda rezultatų: darželyje sūnus apgynė mergaitę – pagrūmojo pirštu skriaudėjui.