Vaikai išmoksta rūpintis mažesniaisiais – nebūtinai vien tik gyvūnais. Jie taip pat išmoksta, kad negalima skriausti silpnesniųjų, kad jiems reikia švelnumo ir dėmesio, kad būtina juos pamaitinti.
Šešių ir pusės mėnesio Sofi žinomo krepšininko Kšištofo Lavrinovičiaus ir jo žmonos Tatjanos šeimoje gyvena jau tris mėnesius. Tai maltipu (angl. maltipoo) veislės kalytė, Maltos bišono ir pudelio mišrūnė. Įsitaisyti šuniuką šeima nusprendė, atsiliepdama į vyriausiojo sūnaus prašymą. Tiesa, iki įsigyjant šuniuką šeima, sverdama visus „už“ ir „prieš“, diskutavo bene dvejus metus. Prieš porą metų vyresniajam sūnui buvo vos šešeri, viduriniajam – ketveri, o mažylė buvo ką tik gimusi.
„Mudu irgi užaugome kartu su gyvūnais. Aš augau kartu su šunimi ir katinu, o vyro šeima laikė šunį. Tiesa, mes turėjome didelius šunis. Deja, mūsų gyvenimo būdas tokiems dideliems augintiniams nėra tinkamas. Negalime laikyti ir katino, nes keliaujant vežtis jį kartu su savimi būtų labai sudėtinga. Todėl nutarėme, kad mažas šuniukas mums bus pats tinkamiausias variantas“, – sako „Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorė T. Lavrinovič.
Ji įsitikinusi, kad augti kartu su gyvūnais vaikams yra naudinga. „Tokie vaikai išmoksta rūpintis mažesniaisiais – nebūtinai vien tik gyvūnais. Jie taip pat išmoksta, kad negalima skriausti silpnesniųjų, kad jiems reikia švelnumo ir dėmesio, kad būtina juos pamaitinti. Mūsų mažytis šuniukas savo gamtinius reikalaus atlieka ant palučių, ir mano sūnūs, jei tik pamato, kad reikia, sutvarko jo tualetą. Taip jie mokosi atsakomybės“, – teigia T. Lavrinovič.
Jai atrodo, kad augintinis pateisino visus šeimos lūkesčius. Šuniukas pasitaikė sumanus, jį galima kuriam laiku palikti vieną namuose, nekilo problemų dėl mitybos, naktį miega savo namelyje.
T. Lavrinovič taip pat įsitikinusi, kad vaikus auginančios šeimos augintinį turėtų rinktis atsargiai ir išmintingai. Būtų neprotinga, jei jos svarstytų: yra pinigų, nusipirksime tai, kas madinga. Ji laikosi nuomonės, kad tinkamai pasirinkus veislę, galima laimėti daugiau – tokių gyvūnų elgesys prognozuojamas, jie geriau prisitaikę gyventi vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis, galima pasirinkti norimą šuns charakterį. Tiesa, T. Lavrinovič neatmeta minties, kad jos sodyboje kada nors apsigyvens šuo iš prieglaudos.